Šis tekstas nėra apie tai, ar translytis žmogus turėtų norėti pakeisti savo lyties žymenį dokumentuose, ar ne. Mano nuomone, kiekvienas žmogus turi turėti teisę pasirinkti savo kelią ir daryti tuos žingsnius šiame kelyje, kurių jam ar jai reikia.
Kalbant apie lyties žymenį asmens dokumentuose, mes tokios pasirinkimo teisės neturime.
Primenu, kad prieš paskutinius rinkimus girdėjome politikų pažadus pagaliau daryti svarbius žingsnius į priekį užtikrinant mūsų teises. Kai kurios partijos netgi rašė savo programose apie atitinkamą įstatymą. Deja dabar šios partijos jau du metus yra prie valdžios vairo, ir vietoje įstatymo mes turime tik du silpnus ministrų įsakymus. Vienas jų – Teisingumo ministrės įsakymas apie vardo ir pavardės keitimą translyčiams asmenims.
Šis įsakymas leidžia tik vieną variantą – keisti vardą (ir kai kuriais atvejais pavardę), o lyties žymens – ne. Kai žmogus nori pakeisti ir lyties žymenį, kaip ir anksčiau, jam reikia ir toliau eiti teismo keliu ir kovoti su valstybės institucijomis. Šis kelias yra brangus, sudėtingas ir, be to, nėra atviras visiems. Teismo praktika rodo, kad teismai šį klausimą sprendžia individualiai, be bendrai nustatytų normų. Teisėjų pozicijos šiuo klausimu reikšmingai skiriasi. Susituokusiems žmonėms teismai iki šiol apskritai neleidžia keisti lyties žymens. Rekomenduojama tokį procesą daryti tik Vilniuje, nes dauguma teismų kituose miestuose ir regionuose neturi praktikos ir patirties su šiuo klausimu – švelniai sakant.
Tai reiškia, jog lygiateisiško pasirinkimo nėra.
Nepaisant to, kai kurios partijos (Hey, liberalai ir laisvistai!) šį įsakymą traktuoja kaip didžiulę pergalę mūsų naudai. Kai tenka bendrauti su politikais, kiekvieną kartą reikia jiems iš naujo paaiškinti, kad šis įsakymas nėra pakankamas. Ši koalicija LGBT teisių srityje neturi ką parodyti savo rinkėjams, išskyrus šį įsakymą (ir, aišku, SAM įsakymą, kuris yra tik dar vienas bjaurus hibridas tarp XIX-o ir XX-o amžiaus mąstymo). Ir jie žino, kad jie daugiau nieko gero nepadarys.
Dėl to visi tie politikai vis dar bando „pardavinėti“ ir reklamuoti šį įsakymą kaip didžiulę pergalę. Statistika rodo, kad per pirmą pusmetį nuo šio įsakymo įsigaliojimo tik devyni žmonės pakeitė savo vardą pagal šią tvarką. Palyginimui – per teismus kiekvieną mėnesį savo dokumentus keičia daugiau žmonių nei pagal šią naują tvarką keitėsi per visą praėjusį pusmetį.
Taip, mes visa tai žinome. So what’s my point?
Šis įsakymas mums neduoda pasirinkimo teisės ir daugumai iš mūsų vis dar neleidžia gyventi oraus gyvenimo. Šis įsakymas pirmiausiai ir labiausiai naudingas tik kai kuriems politikams ir partijoms reklamuojant save.
Kiekvieną kartą, kai mes patys reklamuojame šį įsakymą ir jį aprašome kaip patogų ir greitą sprendimą, mes nepadedame sau (iš politinės pusės). Taip padedame būtent tiems politikams, kurie mums daug ką pažadėjo prieš du metus. Padedame tiems politikams, kurie neatliko savo darbo ir niekada neatliks.
Be to, mes apsunkiname savo poziciją, nes tiems politikams, ir visiems kitiems, nuolatos reikia ne tik paaiškinti „ant pirštų“, kodėl mes norime keisti vardą ir lyties žymenį, bet ir kodėl šis įsakymas nėra pakankamas. Dėl to kiekviena mūsų žinutė apie šį įsakymą à la „Hey, how nice! So easy! Let’s do it! I don’t care about gender markers“ kelia sunkumus vėliau argumentuojant ir ginant savo poziciją.
That’s the problem!
– Katya Felicia Martens